Raktiniai žodžiai

Gera mankšta širdies sveikatai

Sekite mus:

Aktyvus sportas neapsaugo nuo širdies ligos Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Kad judėjimas — sveikata, girdime nuo mažų dienų. Tačiau kol nesusergame ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Užtat, sakykim, po širdies infarkto dauguma tarsi pakyla naujam gyvenimui: keičia gyvenimo būdą, atsisako žalingų įpročių, daugiau dėmesio skiria judėjimui, sportui.

Ne veltui sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas ima patikti tada, kai nebepatinka sava sveikata. Tačiau ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera būti sveikam?

plaučių kraujotakos hipertenzijos patogenezė

Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį? Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos? Koks vasaros karščių pavojus širdininkams?

Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą

Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė. Kas vyksta, kai sportuojame Mažas fizinis aktyvumas — vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo.

Trenerio patarimai, kaip sportuojant sustiprinti širdį

Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės.

Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą.

forumas atsigavo nuo hipertenzijos

Tyrimai nustatė, kad mažiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, — tai bent 30 min. Saikingi fiziniai pratimai net po širdies infarkto pagerina bendrąją būklę, sumažina nusiskundimų skaičių, kartotinio infarkto ir mirties riziką.

pirmoji pagalba hipertenzija sergantiems vaikams

Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas ir izometrinius didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis.

Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos.

Jums gali patikti

Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt. Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Izometriniai pratimai — kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz.

ar įmanoma gauti negalią sergant hipertenzija 2

Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Gera mankšta širdies sveikatai metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas — gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija deguonies trūkumas.

hipertenzijos gydymas feochromocitoma

Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.

Veiksmingas — tik reguliarus judėjimas Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas.

Mankšta – gerai savijautai

Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios rizikos sirgti gera mankšta širdies sveikatai ir turite susirūpinti. Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio amžiaus. O padėti gali tik kasdienis judėjimas.

Be to, daug svarbiau priversti judėti fiziškai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą.

Susiję straipsniai

Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu. Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį.

Sveikatos patarimai: širdies ir kraujagyslių ligos

Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10—15 min. Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla darbe, namie, gatvėje, sode. Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui.

Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga. Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius pvz.