Patarimai sergantiems širdies ligomis

Dieta ir mankšta širdies sveikatai

Aktyvus sportas neapsaugo nuo širdies ligos Siųsti dieta ir mankšta širdies sveikatai Skaitykite forume: Dalintis: Kad judėjimas — sveikata, girdime nuo mažų dienų.

Tačiau kol nesusergame ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Užtat, sakykim, po širdies infarkto dauguma tarsi pakyla naujam gyvenimui: keičia gyvenimo būdą, atsisako žalingų įpročių, daugiau dėmesio skiria judėjimui, sportui.

Ne veltui sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas ima patikti tada, kai nebepatinka sava sveikata.

Bėgimas - sveikata

Tačiau ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera būti sveikam? Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį? Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos?

Koks vasaros karščių pavojus širdininkams? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė. Kas vyksta, kai sportuojame Mažas fizinis aktyvumas — vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc.

Po širdies priepuolio

Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės.

Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą. Tyrimai nustatė, kad mažiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, — tai bent 30 min.

Saikingi fiziniai pratimai net po širdies infarkto pagerina bendrąją būklę, sumažina nusiskundimų skaičių, kartotinio infarkto ir mirties riziką.

Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas ir izometrinius didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis. Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos.

Kaip širdies priepuolis gali išgelbėti jūsų gyvybę

Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt.

Po širdies priepuolio Kokie yra įspėjamieji simptomai? Po širdies priepuolio, nepaisant ekspertų gydymo, gali kilti papildomų širdies problemų. Naudokite savo nitrogliceriną kaip nurodyta. Jei simptomai išlieka, paskambinkite gydytojui. Jei negalite susisiekti su gydytoju, skambinti

Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Izometriniai pratimai — kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz.

​Potencialiems „širdininkams“ – daugiau sveikatą stiprinančių užsiėmimų

Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas — gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija deguonies trūkumas. Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.

dieta ir mankšta širdies sveikatai 2-a tipo hipertenzija

Veiksmingas — tik reguliarus judėjimas Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas.

Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios rizikos sirgti grupę ir turite susirūpinti. Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio amžiaus.

Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

O padėti gali tik kasdienis judėjimas. Be to, daug svarbiau priversti judėti dieta ir mankšta širdies sveikatai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą.

Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu. Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10—15 min. Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla darbe, namie, gatvėje, sode.

Įvairūs Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus sveikatai stiprinti.

Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui. Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei Helba sėklos nuo hipertenzijos per 40 metų ar sergate širdies liga.

Patarimai sergantiems širdies ligomis

Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius pvz. Pajutus tokius negalavimus, būtina kreiptis į gydytoją. Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą? Vasaros pavojai širdininkams Vasarą keisti savo fizinio aktyvumo įpročių nereikėtų.

Priešingai, vasarą — palankus metas jiems sustiprinti arba, jeigu dar nepradėjote aktyviai judėti, to imtis. Be abejo, vasarą ir taip daugelis žmonių daugiau juda, nes atostogauja, keliauja, o ir sodo darbai prisideda. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštis, tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja, didėja jo krešumas.

dieta ir mankšta širdies sveikatai trigrimas dėl hipertenzijos

Visa tai didina trombų, kurie gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarktą ar insultą, susidarymo riziką. Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač įsiklausyti į savo organizmą turėtų žmonės, priklausantys rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei.

Jie karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje, ypač pavojingas laikas — 11—15 val. Karštą dieną rekomenduojama gerti daug skysčių — dažniau nei troškina. Kita vertus, sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, persistengti ir gerti labai daug nereikėtų.

Todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju.

dieta ir mankšta širdies sveikatai micardis plus sergant hipertenzija

Labai svarbu ir tinkamai maitintis. Karštomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų. Be abejo, reikia tinkamai ir rengtis, pasirūpinti natūralaus pluošto apranga, galvos apdangalais.

Per pačius karščius visiems, o ypač sergantiesiems širdies ligomis arba priklausantiems šiai rizikos grupei, patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare.

  1. Jei nebūčiau atšaukė šou 2 eiti į ligoninę, Aš tai jau mirė šiąnakt.
  2. Efektyviausias vaistas hipertenzijai gydyti